padalka

×padálka (l. podolek, brus. пaдaлaк) sf. ppr. pl. (1) 1. Jnšk, Žml, Sml apatinis drabužio kraštas, pažemė, palankas: Atspuro sijono padálka Brž. Žiūrėk, nenutrumpink, užleisk dėl padalkos Č. Atbrizgo padálkos, nėr kuo sutaisyti Sb. Kelnių padálkos atspuro nuo batų Km. Toks ilgas sijonas, kad padálkos velkasi net žeme Vl. Šunes nuplėšė man andaroko padalkas Kp. Nulėkė, padálkas paskaišius Ds. Pasikelk sijoną, ba an rasą padálkas sušlapsi Sug. Nuplyšo andarokas, o padálkos kap naujos stovi Dkš. Kai padálkos atsiraitę, tai būsi girta (juok.) Ds. ^ Užkurys atėjo an bobos padálkų Ssk. Duokite gerai į padalkas (muškite)! K.Bor. Oi, gavo boba per padálkas! Ssk. ║ senovinių moteriškų marškinių apatinė dalis, sterblės: O daba[r] padálkoms – išaudė iš tokių pakulų Lks. 2. prie pastato sienos nuožulniai pritaisyta lenta: Skliauto apačioje nuožulniai prisegama lenta – padalka, kad vanduo nuo skliautų netekėtų ant sienų rš.